- aptęsti
- aptę̃sti, -ia (àptęsia J), àptęsė tr. Š, KŽ; N
1. Asv, Ds apvilkti, aptempti drabužiu: Aptę̃s žmogų [drabužiu] kap sančiu, kap voratinkliu, pe! GrvT113.
2. Šlčn, Kls, Dv, Pls, Švnč, Plš apsiūti, aptraukti, apkalti kuo iš viršaus, apmušti, apkaustyti: Kalniai àptęsta milu Grv. Kuoj nori aptę̃st, ar šereiku? Lz. Ma[no] àptęsti kailiniai Btrm. Kalviop reikia ažnešt, kad aptę̃st ratą šina LzŽ. Tada medinius apìtęsė guma Ml. Vešim pas kalvį ratus aptę̃st, jau labai pairę Mrc. | Mezgė mezgė i numezgė ilgą i be skaičiaus ilgą tinklą i àptęsė aplink girią Tvr. | refl. tr.: Ratus apsìtęsiau Švnč.
3. Dbč aptraukti, apdengti, apvilkti: Rūdis juodai àptęsia Asv. Žalia žolelė rūdžia apnešta, bistra upelė krauju aptęsta TDrIV222. Vai ir ištraukė seselę žaliais maureliais aptęstą (d.) Mrc. Kmora visą dangų àptęsė LzŽ. | impers.: Tep tuos àptęsė nastrus [valgant], kad negali Vlk. Àptęsta jo [akies] lėlelė Dv. Ažkart akį ėm[ė] ir àptęsė Lz. ^ Kad tau akis aptę̃st! Asv, Rod. | refl.: Burna pienu apsìtęsė Pv. Apsitę̃sę mano akes, nesuregiu DrskŽ. Apsìtęsė visas dangus, bus lietaus Rod. | Guli lovoj vaikais apsitęsus (daug vaikų) Ds.
4. Rtr tempiant, traukiant apvilkti aplink: Ponas liepęs jį pririšt prie arklio uodegos ir aptęst tris kartus apie jo dvarą (ps.) Ds.
5. apnešti apie ką: Apnešė aptęsė aplink bažnyčią [statulą] rš.
6. aptinti, aptvinkti aplink: Pirštą jau àptęsė, reikia pradurt Lz.
◊ akìs aptę̃sti Rš apgauti, įtikinti melu: Kiba ana jam akìs apìtęsė, kad anas ją paėmė (vedė) Vdš.\ tęsti; aptęsti; atitęsti; datęsti; įtęsti; ištęsti; paištęsti; nutęsti; patęsti; partęsti; pertęsti; pratęsti; pritęsti; raztęsti; sutęsti; užtęsti
Dictionary of the Lithuanian Language.